Poveikio matavimas yra vienas svarbiausių kriterijų ir įsipareigojimų, kuriuo socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį ir pokytį visuomenėje. Gebėjimas pamatuoti poveikį yra laikytinas ir socialinio verslo brandos požymiu.
Kodėl svarbu matuoti poveikį?
Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau – LISVA) užsakymu atliktame tyrime (2019 m.) ir EBPO ataskaitoje „Socialinio poveikio vertinimas socialinei ir solidariajai ekonomikai“ (2021 m.) yra pabrėžiama socialinio verslo poveikio matavimo svarba. Deja, didžioji dalis socialinių verslų savo ankstyvojoje stadijoje poveikio dar nematuoja. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad vertinant socialinį verslą, kuris apskritai neketina matuoti savo daromo poveikio, į jo veiklą yra žiūrima nepatikliai.
Poveikio matavimas yra svarbus, kad verslas galėtų pats įvertinti, ar jis iš tikrųjų sprendžia problemas ir žinoti, ar pasiekia savo pagrindinę misiją. Be to, svarbu sugebėti pranešti apie daromą poveikį visuomenei, suinteresuotosioms šalims ir potencialiems investuotojams, kurie vis dažniau prašo poveikio vertinimo kaip atskaitomybės formos.
Šiandien Lietuvoje trūksta ekspertinių žinių turinčių profesionalų, kurie galėtų padėti kurti socialinio poveikio matavimo metodikas. Turint omenyje platų socialinių verslų veiklų ir poveikio kūrimo sričių spektrą, negalima kalbėti apie standartizuotą poveikio matavimą schemą, tačiau verta sukurti kokybinius standartus, kuriais galėtų vadovautis poveikį matuojantis socialiniai verslai.
Su panašiais poveikio matavimo iššūkiais susiduria ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys. Socialiniams verslams poveikio matavimas yra iššūkis, nes dažnai būna neaišku, kaip geriausiai įvertinti savo poveikį turint ribotus išteklius ir kada. O dėl jų kuriamų socialinių inovacijų dažnai nebūna standartinių poveikio matavimo panaudojimo būdų ar rodiklių.
„Tiesiogiai dirbdami su socialiniais verslais pastebime, kad jie dažnai susiduria su sunkumais įvertinti savo kuriamą poveikį. Todėl inicijavome „Pamatuotas žaliasis poveikis“ (angl. „Green Impact Measured“) projektą, kad atlieptume į socialinio verslo ekosistemos poreikius ir padėtume socialiniams verslams, veikiantiems žalios ekonomikos srityje, įsivertinti savo kuriamą poveikį naudojant inovatyvias priemones. Pavasarį bus parengtas ir viešai prieinamas mokymų gidas skirtas poveikio matavimo ekspertams, kurie seminarų metu įkvėps ir nukreips tinkama linkme socialinius verslininkus įsivertinti galimus rodiklius ir metodus. Kitų sėkmingai veikiančių socialinių verslų poveikio matavimo atvejų analizė pasitarnaus kaip efektyvi mokymosi priemonė,“ – sako Viktorija Bražiūnaitė – LISVA direktorė ir „Pamatuotas žaliasis poveikis“ projekto vadovė.
Gerieji pavyzdžiai, iš kurių verta pasimokyti
O jau dabar Lietuvos socialinio verslo kūrėjai, kurie savo veiklą sieja su žaliąja ekonomika, turi unikalią progą susipažinti su sėkmingomis verslo istorijomis kaimyninėse šalyje, pasisemti idėjų ir patirčių.
Projekto rezultatai: situacijos analizė bei gerų pavyzdžių ir įkvėpinančių istorijų sąvadas jau yra prieinami viešai: https://bit.ly/3mbxVtb
Poveikio savęs įsivertinimo įrankių sąvadas ir naudojimosi gidas poveikio matavimo fasilitatoriams bus pateiktas projekto pabaigoje jau visai netrukus.
Skirtingose šalyse patirčių įvairovė
Projekto partneriai („BrainLog“ (Danija), „The NEWDOOR“ (Latvija), „SwIdeas“ (Švedija) ir Lietuvos soocialinio verslo asociacija) lankėsi 4 šalyse: Danijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuriose susipažino su socialinių verslų veikla, stengėsi sužinoti daugiau apie jų vyriausybės ir vietos valdžios paramą bei kaip socialinės įmonės vertina bei matuoja savo kuriamą poveikį. Taip stengėsi pasidalinti gerąja patirtimi pristatydami unikalius savo šalių socialinio verslo pavyzdžius.
Lietuvos socialinį verslą reprezentavo „#Miesto laboratorija“, kurios įkūrėjos Agnė Marudinaitė ir Goda Sosnovskienė svečiams papasakojo apie 2016 m. Antakalnyje įkurtą žaliosios bendruomenės švietimo centrą, įkvėptą Amsterdamo, Kopenhagos ir Berlyno ekologiškos kultūros pavyzdžių. “Mūsų tikslas – šviesti vietinius gyventojus apie tvarų gyvenimo būdą, kuriame atsižvelgiama į atsakingą aplinkos ir energetinių išteklių naudojimą bei modernią sodininkystę mieste. „Miesto laboratorija“ yra nevyriausybinė organizacija, veikianti kaip socialinis verslas“, – pasakojo A. Marudinaitė. Tvarių dirbtuvių organizatorė Milda Paukštė pasakojo, kad ją įkvėpė senelių ir tėvų tradicija ne išmesti, o pataisyti patinkančius daiktus. Jos įkurtoje džinsų antrinio panaudojimo studijoje „#Denim Diaries“ gimsta unikalūs džinso gaminiai: maišeliai, prijuostės, aksesuarai, dekoruoti džinsiniai drabužiai. „#ROCKIT“ centro komunikacijos ir partnerystės vadovė Kamilė Mažrimė supažindino su finansinių technologijų (fintech) ir tvarių inovacijų centro veikla. „Rockit“ jungia fintech ir tvarių inovacijų startuolių bendruomenę Lietuvoje bei skleidžia žinią apie jų pasiekimus už šalies ribų.
Projekto dalyviai išanalizavo ir savo studijoje pristato 8 socialinių verslų patirtis: „Burka“, „OWA“ (Latvija), „ATERBRUKET“ ir “FOLKETS POPS” (Švedija), „Mes žydim“ ir „TEXTALE“ (Lietuva), „NORDJYSK FODEVARE OVERSKUD“ ir „COMEBACK“ (Danija). Visi šie socialiniai verslai specializuojasi žaliojoje ekonomikoje, savo veikoje akcentuoja atsakingą aplinkos ir energetinių išteklių naudojimą.
Darbo vietos jaunimui
Danijoje veikianti „Comeback“ įmonė gamina elementus pastatų fasadams iš perdirbtos medienos. Surenka medienos perteklių iš įvairių rangovų, apdoroja, pagamina naujus gaminius, o tada jų partneris pasirūpina jų pardavimu statybos pramonei. „Comeback“ dirba su „Gentræ“, „Stark“, A. Enggaard ir BurntWood. Danai taip pat gamina ir kokybiškus drabužius, užtikrindami gamybos tvarumą ir į procesą įtraukdami jaunus žmones, kuriems kuriamos lanksčios darbo vietos ir kurie gauna finansinę paramą.
„Comeback“ daromą poveikį atspindi parengtos ataskaitos apie socialinį bei finansinį poveikį Danijos visuomenei. Per penkerius metus visuomenei tenka 4,8 Danijos kronų grąža už kiekvieną Danijos kroną investuotą į jauno žmogaus darbo vietą.. Planuojama, kad per penkerius metus projektas užtikrinti 30 proc. investicijų grąžą kas metus.
Produktai atsineštose pakuotėse
Latvijoje įkurta „Burka“ – tai parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto be pakuočių, tiksliau susipakuoti į savo atsineštą tarą. Galimybė nusipirkti pagal svorį tiksliai tiek, kiek reikia, padeda ir moko pirkėjus gyventi „žaliau“. „Burka“ reiškia gyvenimą be taršos, prieš bereikalingą išteklių ir finansų vartojimą, skatina tvarią plėtrą, draugišką aplinkai, etišką vartojimą ir gyvenimo būdą.
Bendrovė propaguoja žalią gyvenimo būdą, įgyvendindama iniciatyvas prieš švaistymą ir suteikdama žmonėms galimybę nemokamai keistis ištekliais: atnešti stiklainių, indų, žvakių likučių, dėžučių ir kt.
Nepaisant ribotų išteklių, „Burka“ matuoja savo daromą poveikį. Vienas rodiklių – sutaupyti pinigai naudojant daugkartines pakuotes, pavyzdžiui, maišus įvairioms kruopoms ar riešutams, kurie nėra išmetami, naudojami pakartotinai. Kaip įspūdingą „Burkos“ kuriamo poveikio rezultatą galima įvardinti ir bendruomenės įtraukimą dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.
Socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimas
Lietuvoje veikiantis socialinis verslas „Textale“ yra žiedinės mados startuolis. „Textale“ renka dėvėtus drabužius ir namų tekstilę, paruošia pakartotiniam naudojimui, parduoda, platina visuomeninėms organizacijoms, remontuoja, perdaro, aktyviai ieško tolesnių perdirbimo sprendimų. „Textale“ savo veikla skatina žaliąją ir žiedinę praktiką, siūlo daug įvairių veiklų ir paslaugų. Socialinio poveikio matavimo tikslais stebi didesnes tarptautines organizacijas, kurios tiria atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes socialinės ekonomikos požiūriu. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos matuoja, yra naujų darbo vietų kūrimas pakartotinio naudojimo sektoriuje, socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimas, vykdoma bendruomenei skirta švietėjiška veikla.
Krona už ledus – bičių išsaugojimui
Švedijos įmonė „Folket Popss“ už kiekvieną parduotą ledų porciją vieną Švedijos kroną skiria bičių išsaugojimui. „Folkets Pops“ ledai gaminami iš tvaraus mišinio ingredientų, pavyzdžiui, vietinių vaisių, ekologiškų laukinių vaisių ir uogų, o taip pat iš produkcijos, kurios laiku nesupirkus, ji būtų nebetinkama naudoti.
„Folkets Pops“ savo kuriamą poveikį matuoja per šiuos tris rodiklius: suma, skirta išgelbėti bitėms surinkta parduodant ledus. Antras rodiklis – kiek kilogramų vaisių pavyksta išgelbėti, kad jie nesugestų, kitaip tariant, nebūtų iššvaistyti. Trečiasis rodiklis – suskaičiuojama, kiek sutaupoma CO2, kuris išsiskirtų, jeigu vaisiai nebūtų panaudoti ir juos tektų utilizuoti.
Projektas „Green Impact Measured“ (liet. „Pamatuotas žaliasis poveikis“) veiklos yra finansuojamos pagal Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje programą „Nordplus Adult 2022“