Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus padaryta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių patiria stresą ir nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to prisideda šiuo laikotarpiu išaugęs alkoholio ir maisto suvartojimas bei mažesnis fizinis aktyvumas. Tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ psichologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė sako, jog tam, kad šventės atneštų džiaugsmą, reikia teisingai susidėlioti prioritetus ir nužeminti išsikeltus šventinius lūkesčius.
Kalėdos prilygsta įtampai dėl nedidelio įstatymo pažeidimo
Doc. J. Lazauskaitė-Zabielskė atkreipia dėmesį, kad žinomi streso tyrėjai T. Holmesas ir R. Rahe įtraukė Kalėdas į 43 stresą keliančių įvykių sąrašą. Jų teigimu, būsena Kalėdų metu prilygsta įtampai dėl nedidelio įstatymo pažeidimo arba dėl pasikeitusių miego įpročių.
„Iš esmės didžioji dalis tyrėjų įtampą sieja ne su pačiomis Kalėdomis, o su laikotarpiu iki jų, – sako docentė. – Kitaip tariant, su visu tuo pasirengimu šventėms – kiek įtampos, streso, bėgimo, laiko trūkumo mes patiriame. Netgi dideli tyrimai, apimantys vienuolika Europos šalių, parodė, kad žmonės mažiau patenkinti gyvenimu yra būtent Kalėdų laikotarpiu – prieš jas ir jų metu.“
Anot mokslininkės, šis efektas negalioja arba galioja daug mažiau krikščionims, tai yra tiems žmonėms, kurie Kalėdų šventę išgyvena religiniu požiūriu. Tokie žmonės jaučiasi gerokai geriau ir patiria mažiau įtampos, nes jų dėmesys nukreiptas į kitus, dvasingesnius dalykus.
Kiekvienas turime savo Kalėdų scenarijų
Doc. J. Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, žmonės, eidami gyvenimo keliu, kaupia patirtį, kuri nugula jų atminties archyvuose asociacijų principu.
„Mes susiejame daiktus, įvykius, žmones, emocijas ir kitas patirtis. Kiekvienas turime savo asociacijas ir apie Kalėdas, kurios yra vis kitokia apibendrinta patirtis, – sako ji. – Vienam tai malonios vaikystės akimirkos, netikėtai į namus užsukęs Kalėdų senelis, džiuginančios dovanos, kitam tai vienatvė ir gal net netekties skausmas.“
Psichologė atkreipia dėmesį, kad mes mokomės ne tik tiesioginės patirties būdu, bet ir iš kitų žmonių – kalbėdami, klausydami draugų ar kaimynų pasakojimų, skaitydami knygas, žiūrėdami filmus, girdėdami istorijas žiniasklaidoje ir panašiai. Taigi mes suformuojame paveikslą, kuris socialinėje psichologijoje vadinamas scenarijumi.
„Scenarijai galioja ir Kalėdoms. Kokios tos Kalėdos turi būti? Kiek patiekalų turi būti ant stalo? Ką turime vilkėti? Kiek ir kokių žmonių turi susirinkti? Kaip visi turėtų jaustis? – dalijasi pavyzdžiais docentė. – Psichologijos ir rinkodaros tyrimuose yra kalbama net apie Kalėdų kvapą. Jeigu duotume tyrimo dalyviams pasirinkti iš keleto kvapų, visi vienareikšmiškai sutartų, kuris kvapas panašiausias į Kalėdų kvapą. Mūsų scenarijai yra sudėti iš mažiausių smulkmenų. O ką mums duoda scenarijai? Žinoma, lūkesčius.“
Anot doc. J. Lazauskaitės-Zabielskės, viena vertus, mes galime numatyti, kaip atrodys tam tikri įvykiai, šiuo atveju – kaip vyks Kalėdos, tačiau kartu ir tikimės, kad viskas bus pagal mūsų psichikos scenarijų. „Kartais žmonės sako – kažkokios netikros Kalėdos. Kodėl? Sniego nėra. Tai rodo ne ką kitą, o pažeistus lūkesčius“, – teigia ji.
Docentė sako, kad lūkesčių pažeidimas yra išgyvenamas labai intensyviai, ypač kai yra susijęs su svarbiais aspektais – santykiais šeimoje ar artimoje aplinkoje, konfliktais, netektimi ar šiaip nemaloniais įvykiais. Mūsų aplinka labai palanki tam, kad scenarijai ir lūkesčiai būtų aktyvuojami.
Lyginimasis su kitais atneša nereikalingą įtampą
Psichologė atkreipia dėmesį, kad Kalėdų džiaugsmą dažnai pritemdo ir lyginimasis su kitais.
„Štai esame mieste. Ką matome? Papuoštos gatvės, prekybos centrai. Matome žmones, kurie šypsosi, perka dovanas, maloniai leidžia laiką. Ir kokią darome išvadą? Jie laimingi. Čia pat mes imame lygintis – o ar mes jaučiamės laimingi? Kaip mes su savo gyvenimu ir savo dabartine patirtimi atrodome tame visų kitų laimės kontekste?“
Pašnekovė pabrėžia, kad nors žmonės atrodo laimingi, jie nebūtinai tokie yra. Tačiau mes matome žmones visus vienodai besišypsančius, nežinodami, kas už tos šypsenos slepiasi – jie mums atrodo išgyvenantys viską vienodai arba labai panašiai. O jeigu mes jaučiamės prislėgti, galime pajusti, kaip didėja kontrastas. Galime norėti atsiriboti nuo šventinio šurmulio, jeigu jo atmosfera niekaip neatitinka mūsų būsenos.
Anot jos, iš šio palyginimo ir įsivaizdavimo, kokios turėtų būti Kalėdos ir kaip, mūsų manymu, jaučiasi dauguma žmonių, iš tikrųjų kyla įtampa, jeigu mūsų būsena atrodo mums kitokia.
„O pas mus štai dar nėra eglutės. Ir net sniego nėra. Ir apie dovanas mes net nepagalvojome. Ir nesvarbu, kad dovanas trečdalis žmonių perka likus savaitei iki Kalėdų – mums juk tas nėra svarbu. Iš tikrųjų tas lyginimasis kelia įtampą – didžioji dalis lūkesčių yra mūsų galvoje, tik mes patys sau tuos lūkesčius susikuriame“, – sako J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Teisingai sudėlioti prioritetai – svarbiausias gerų švenčių atributas
Docentė pasakoja, kad yra atlikti tyrimai, lyginantys žmonių, kurie teikia prioritetą skirtingiems dalykams, savijautą prieš ir per Kalėdas. „Sunkiausiai jaučiasi tie, kurie yra susirūpinę dovanomis, apsipirkimu, materialia šventės puse. Kurie turi labai daug lūkesčių, kaip viskas turėtų atrodyti, kiek reikėtų visko nuveikti, padaryti, kiek dovanų nupirkti. Tokie žmonės jaučiasi prasčiausiai“, – sako ji.
Anot pašnekovės, be pradžioje minėto religinio aspekto, geriausiai jaučiasi tie, kurie didžiausią dėmesį skiria šeimai ir santykiams su ja stiprinti, buvimui su artimiausiais žmonėmis. Santykiai, ypač geri santykiai šeimoje, ne tik Kalėdų laikotarpiu, bet ir kas dieną yra didžiulis rezervas mūsų laimei patirti.
„Kokia yra šios šventės prasmė? Ar tai yra prasminga šventė, nukreipta kažkokio aukštesnio tikslo link, santykio sustiprinimo, metų tikslų apžvelgimo, naujų tikslų kėlimo? Ar tai yra šventė, kuri kelia fizinį ir finansinį krūvį, kurią reikia įvykdyti ir išgyventi? Tai tokios dvi pagrindinės grupės žmonių, apie kurias kalba tyrimai, – sako doc. J. Lazauskienė-Zablieskė. – Tačiau galima pasirinkti, kurioje vietoje esame. Kaip norėtume, kad atrodytų mūsų šventės? Į ką jos turėtų būti nukreiptos? Kokie mūsų lūkesčiai turėtų būti švenčių atžvilgiu? Labai svarbu skirti laiko šiems dalykams apmąstyti.“
